ryšininkas

rỹšininkas, -ė smob. (1) DŽ, ryšiniñkas (2) NdŽ 1. ryšių įstaigos tarnautojas. 2. kar. ryšių kuopos kareivis: Daug išradingumo bei sumanumo fronte rodė ir ryšininkai rš. 3. partizanų ar pogrindininkų legaliai gyvenantis padėjėjas, tarpininkas, padedantis palaikyti santykius, renkantis žinias ir pan.: Partizanai per savo žvalgus ir ryšininkus turėjo surinkę neįkainojamos vertės žinių sp. Niekas ir neįtardavo, kad čia užeina ryšininkai, renkasi pasitarti pogrindininkai sp. Pakeliui jie aptarė susitikimų vietas, nustatė ryšininkams slaptažodžius rš.